Let the sunshine in

Va va va,
Ilgai laukus nesulaukus baigėsi baisioji egzų maratono savaitė. Ir taip super kūliškai. Nesėkmės baigėsi, o egzai.... o egzai tai oj. Žiauriai keistai , linksmai ir juokingai. Istorijos egzaminas - maaaažai mokėjau, bet papuolė kažkaip būtent tai, ką skaičiau prieš išeinat, žodžiu 9 su mažais mažais vargais ir mažom mažom žiniom. Bet be nusirašinėjimo, kas yra taip visai nieko. Kažkaip malonu man pačiai.
Kitas egzas buvo šiandien - skraidyba. Bet prieš tai, t.y. ketvirtadienį 22h kaip tik pasitaikė SA Kalėdinis pasibūvimas. Ir ir ir labai norėjau nueiti. Galvoju, kaip čia padarius, kad ir egzas nenukentėtų ir nebūčiau prie mokslų visą laiką. Tai... planas buvo toks: grįžti iš paskaitų (apie 15h), pasimokyti skraidybą iki 20,30, sulaukti Ritos, tada su ja pasimokyti. Tada nueiti į kalėdinį vakarėlį (neva pasidaryti tokią vieną, bet ilgesnę pertrauką), tada grįžti apie 2h.pamiegoti, keltis 11h, pasimokyti ir tada ramiai parašyti egzą. BEEET. Viskas buvo maždaug šitaip: grįžau apie 15h. Tada ilgai svarsčiau, ar aš jau pasiruošus ką nors daryti prie dujinės viryklės (čia neva dėl to mažo(mažo? a pablūdai, M? čia didelis ir reikšmingas gyvenimo įvykis) incidento tarp manęs ir ugninio puodo). Tada , po ilgų ir alinančių galvojimų, nutariau, kad taip, aš pasiruošus, ir įveikiau ugnį, ji pakluso mano valiai ir gavau valgyt. (ir pradėjus labai greitai nustojau valgyt, nes nusibodo. ir nemėgstu aš šiaip sau pietus viena valgyt. ). Tai va,atėjo gal pusė šešių. Tada įsijungiau kompiuterį ir galvoju, kad nuo vienos draugų serijos nieko neatsitiks,ar ne? tad štai jau šešios. Tada pagaliau įsijungiau skraidybos skaidres ir konspektus. skaitau skaitau ir ... Ir tada atsibundu kažkur 20h ir mąstau, kur aš buvau dingus. Ir nesuprantu, kaip šitaip galėjau išsijungti. Tada mieguista nusiprausiau, išsidžiovinau galvą ir laukiau Ritos. Rita atėjo 21h. ir žiū, Silvija (butokė) turi gitarą, Rita nutarė paprašyt, kad pagrotų. Tai va 40minučių mes taip ir pradainavom visokius Geltonų plytų kelius. Žodžiu, žiauriai linksma buvo. Tada susigriebėm, kad reikia į SA vakarėlį važiuot, nes kažkaip lygir negražu vėluoti. Tai skubtelėjom ir stotelėj vaikščiojom ratais, nes baisiai jau šalta. Taip šalta, kad net trulike negalėjom atsisėsti (: .Šitaip nuvažiuojam į vietą (prospekto baras), šiek tiek pavėlavusios, bet, kaip visada, paaiškėja, kad net per anksti kažkaip. Aš nežinau kodėl, bet jau kelintą kartą pastebiu, kad į tokius renginius žmonės ateina vėleliau. Na vieni ateina vėliau, nes reikia iš anksto prisigerti (čia daugiau neturiu ko pridurti), kiti, nes atsitiktinai papuola į kamštį, treti, nes neva niekas neprasideda iš karto. Bet tas įsibegėjimo laikas visai nieko. Turiu galvoje yra ką panagrinėti. Aš va pasižiūrėjau kaip kokie žmonės elgiasi, patrypčiojau vietoje prie mažai pažįstamų, nes pradžioj šiek tiek nejauku įsilieti į nežinomų temų pokalbius. Šiaip ar taip čia kažkaip ne visai iš eilės pradėjau pasakoti, bet tuoj pasitaisysiu. Taigi, mes jau vietoje ir sutinku ne ką kitą, o va fotyvo narius. Povilas ir Judita bei Vyciokėlis. Ir dar ... kažkas. Šiaip dabar susigiebiau, kad taip manęs ir niekas nesupažindino su viena iš senbūvių. Ai, na bus laiko dar. GAL. Na tai va, pakalbėjau su savaisiais pirmakursiais, su fotyviais. (O. o o ir dar buvo Doors mylėtoja Laima iš fotyvo), su keliais AgaiSa nariais. Tada dar pamenu, kad suvalgiau mandariną. o gal du mandarinus. Taip, du mandarinus. Tai buvo gal vienintelis tikrai tikrai tikrai Kalėdinis dalykas, kurį padariau (:. Šiaip va dar buvo karšto vyno. Mmmmm. Patinka man karštas vynas, bet dabar nepatartina vartoti alkoholio dėl tam tikrų medicininių problemų, tai tik po ilgų svarstymų, ar nusipelniau truputį save apsidovanoti, išgėriau dvi stiklines po ketvirtadalį pripiltas vyno. (kitą dalį kam nors supilsčiau).
 Ir ir ir just for the record: aš negeriu, nes aš nenoriu. Geriu tai, kas skanu, šiuo atveju, alkoholis man neskanus. O dėl smagumo gert man kažkaip ir neišeina, nes jausčiausi lyg kažką darydama tik todėl, kad visi kiti tai daro, net jei nematyčiau kuo man patinka tas veiksmas. Man visada smagu, kai smagu ir neįsivaizduoju kam tas gerimas kai ir ne jo smagiau būti nebegali. Aš nesmerkiu nei vieno geriančio, nes jiems visiems tai patinka. žmogus turi daryti tai, kas jam patinka. Taip gyvenimas sako. Apskritai dabar visai gerai, kad galiu imti ir pasakyti "negaliu, skrandžio problemos" vietoj ilgos ilgos diskusijos, kodėl aš nenoriu degtinės aiškinant savo principus ir nuomones. Vėl gi primenu, kad nesmerkiu nei vieno geriančio. Apskritai, juk alkoholis gal net sveika (kažkas susijusio su kraujotaka ar pan.), plius dauguma mėgsta alų, nes neva jis skanus (čia jau aš savo išrankumu nebeprisitaikau), plius tikrai dauguma atsipalaiduoja ir tai yra gerai. Ai, na šiaip... nemėgstu nesusivokiančiųjų, pirmakartinių prisigerėjų ir šiaip tokių visokių, kurie išgėrę tampa įkyrūs, neigiami, kuriems gėrimas neduoda naudos,tik bėdos, kurie ne atsipalaiduoja, o nebesikontroliuoja, kurie smirda (very funny) ir vemia. Bet čia, manau, labai normalu. Tai va. Čia trumpai (cha ha... trumpai?) apsvarsčiau šituo intarpu tai, ko manęs klausė keli žmonės.
 Ir back to the story. Žodžiu, tada vyko visokie sveikinimai. Iš esmės linksmi kai kurie kitų fakultetų Sa filmukai. Bet vis tiek aš manau, kad agaisa kiečiausi, fainiausi, mieliausi, jėgiškiausi. Aiškiai idealizuoju, bet kaip gi kitaip? Reikia žinoti, kad aš labai išranki ir bet ko neidealizuočiau ;).Tad štai, pašokom TĄjį šokį, kuris man asmeniškai žiauriai kiec. Toks kiec kiec. Ir tada kažkaip po šokio prailgo laikas. NES. turėjom laukti, kada galėsim pasveikinti nuo fotyvo vgtusa. NES.Dėdė Fotyvo vadovas Povilas (also known as Pofkė, Po, vadas, štatyvo nešiotojas), turėjęs pasveikinti vgtusa nuo viso fotyv,o imė ir dingo palikdamas tą baisią naštą Vytui. Ir kažkaip net pagailo Vy. Ne iš šio ne iš to, nesiruošus, imti ir sakyti sveikinimo kalbą? brrr. Aš aišku šalia pastovėti galėlau tik. Ir dar penkių žodžių sveikinimą (kuris skambėjo maždaug taip:"mes daug nešnekam, mes daug fotkinam")pasiūliau. Su šituo būtume gal kiek nykokai atrodę. Bet staiga ! (ne ne, ne taip ir staiga), faina VaiVa atsiuntė sms eileraštuką to the Vytas phone. Kurį laisvai panaudojom ir man šiaip smagiai atrodė sveikinomo skaitymas iš telefono. Taip savotiškai. (čia gerąja prasme). (o sveikinime buvo tokių žodžių kaip "O Sa, O Sa", kurie labai nuotaikingai skamba. Ir pabaigoje, ko mes nepasakėm visgi, turėjo būti "duokit fotyvui pinigų"). Va šitaip. Mano darbas sveikinime buvo apkabinti/pabučiuoti Vilių (damn, tikiuos jo toks vardas, nes net nebežinau) -Vgtu Sa prezidentą.  So...
 O tada prasidėjo dalis, kurioje M taškėsi. Tiesa, pradžioj su daug trūkio taškų (labai matematinis terminas, beje), nes Mo nemėgsta tam tikros muzikos. Vėliau šiek tiek apsiderinau ir bandžiau įžvelgti linksmumą didesnėje dalyje kūrinių. Ir taip išėjo, kad M taškėsi taip smagiai, kad net sulaukė keistų pagyrimų (atrodo, kad tai buvo pagyrimai), kad įtartinai, negėrusi žiauriai kietai išsitaško. Na taip visai fun.Nes na, man patinka savaip šokti. Be to, kažkaip maloni visai aplinka. Na ir apskritai, kažkaip suėjo skaniai vakaras. (t.y. naktis). Paskui dar pasisedėjau šalia agaisaos staliuko (aš taip jį dabar sugalvojau pavadint. iš tikrųjų nebuvo jokio agaisos staliuko). Šiek tiek atsivertėm su Rita skraidybos super lapus ir sulaukėm visokių smagių pasakojimų iš nebepirmakursių. Ai dar ką tik prisiminiau kažkokį anekdotą pasakytą Raičio, kurio girdėjau tik pabaigą : žirafa liko už sienos. (ar kažkas panašaus). Ir svarstau, kad visgi buvo juokinga, nors visiškai nepagavau koncepcijos. (: Taip jau būna.
Žodžius, dar vyko visokių diskusijų, dar kažkas mušėsi ir kažkas padauginęs pridergė ant grindų. Negražu kai pagalvoji. Gaila žmogaus visapusiškai: gaila, kad blogai jautėsi, gaila, kad prisidarė gėdos, gaila, kad nėra pakankamai sąmoningas, kad būtų susikontroliavęs save, gaila. Na ir tada vyko laaaaaaabai lėti skirstymaisi namo. Vieni iš tų, kai kas atsisveikina ir dar kurį laiką mato vienas kitą, nes atsisveikinus vis tik niekur neišeina. Parvežė Ritos brolis, fiuf, neteko eiti vienai. O būtų baisu (ne tai, kad nebūčiau kada ėjus namo peščiomis tolėliau, tiesiog kažkaip nejauku klaidžioti gatvėmis vienai pažeidžiamai mergaitei, kuri net ginklo neturi (ei, padovanokit kas man ginklą. kokią sulankstomą šakutę bent jau.)). Tad štai, grįžau 4h, užmigau. the end.
Ai ne ne ne, ne end'as dar. taigi čia, jūs visai neįsiskaitėt, turėjo būti apie egzaminą. Atsibudau 9h, ne todėl, kad taip norėjau, o todėl, kad sumauti kaimynai penktadienio rytą daro remontą. ir baisiai baisiai girdisi, kaip kažkas gręžia sieną ar dar kokį velnią. RRRRR. man atrodo, kad pabusdama suurzgiau. turėjau suurgzti. Tai nieko kito neliko, kaip tik pradėti mokytis skraidybą. šįkart neužmiegant. Perskaičiau kažkokius skraidybos istatymus, peržvelgiau visas skaidres ir vsio. Nesijaučiau kažką mokėdama. Tada pasedėjau prie skype, kažką, regis, dar pažiūrėjau per pc, nusiprausiau, pavalgiau. Ir viskas. Teko važiuoti į egzą. (stotelėj susitkau du grupiokus, kurie atrodė toooookie tiomni (((; rimtai! mat jie ir buvo sa vakarūškoj. pavėlavo, nes prieš tai turėjo pasigerti žiūrėdami krepšinį. Šiaip tegul nesupyksta, aš nieko blogo nenoriu pasakyti. Šiaip linksmai kažkaip atrodė dėl savo neaiškios būklės). Tai va. Ir TADA.... tada buvo įtampa (būgnai) Ir atėjo dėstytojas S. .... ir visi susigūžę vienas prie kito... ir... dėstytojas S. sako :"Matau jūs kompus kai kurie turite. tai galite naudotis viskuo, tik man nepatinka kai kalbatės ir tariatės"... Tai va. O pasirodo, kad fakultete yra internetas. ir skype veikia (jėėėėėj).... toliau jūs patys suprantate kaip vyko egzaminas.

Ir štai aš atvažiavau namo. Mmmm... Nežinau, gal ne visai apsimokėjo grįžti į Panevėžį, kai Vilniuj galėčiau gal kam nors ruoštis (ne ne ne, ne mokslams, šiaip kam nors fun). Bet dabar bent žinau, kad tikrai tikrai ramiai pasibūsiu ir pailsėsiu. Labai pailsėsiu. Visu pirma persimiegosiu kiek širdis geidžia. Ir gal paruošiu mini Kalėdines staigmenėles. Ir gal ką iš to do listo padarysiu (nes labai atideliojau dėl neva egzų, kurie buvo nesunkūs ir aš jiems taip rimtai ir nesiruošiau). Ir tikrai pažiūrėsiu kokį filmą. Gal net kelis. Ir gal pabaigsiu kieno nors sezoną (veikiausiai friends). Taip kad pasimotyvuosiu ir būdama namuos kažkaip ... na kažkaip kažką gero nuveiksiu. Būtinai!.

Ai, dar va vienas dalykas. Žemaičiai žiauriai žiauriai jėgiškai kalba. Na nebegaliu kaip gražiai. Tai šiandien pasimokinau ir aš. Kietasis Einaras (also know as Eifonsijus, Erbis, Einary, Eldorado princas,Ei, ect) užvedė ant kelio. Paskui buvo žiauriai žiauriai sunku rašyti blogą, nes norėjosi visą laiką perdarinėt žodžius, kad skambėtų kiek labiau žemaitiškai. Mielas ir nemielas skaitytojau, jei labai nori, pamokink mane tikrosios žemaičio kalbos, kad būčiau ir aš pati sau visai kieta.
Nes nuoriu i aš kalbėt labej ger, kad žmonės paskaitie galvuot, kad aš žiemaitie, bo še tou kad nuor kip smogiai yr kalbiet kai vos suprontie ką šnek. (na aš dar pasipraktikuosiu pasipraktikuosiu. O tada būsiu kaip antrarūšė žemaitė, nes aš , žinoma, suvokiu, jog negims žemaitiejaj nebuos gers ir kalbėtoijs.
Todėl galiu tik pacituoti tikrąjį žemaitį Ei:"Bet blemba muonik to tekra fotosop mergel es +D", - garsusis filosofas , sentencijų meistėris Einaras Eifoncijus apie ne tokią garsią Moniką.

Na va ir viskas. Šiaip gali būt, kad dar šiandien parašysiu. Visai tokią temą neblogą pasigalvojau. Nesakysiu, nes nebelauktumėt, jei pasakyčiau. (ai ir šiaip nelaukit, nes veikiausiai rytoj rašysiu).

M jaučiasi truputį susižavėjusi. Ir tai žiauriai gerai.  Ta proga dabar rekomendacijų skiltelę idedu:
Dienos puslapis : Žemaitiškoji Vikipedija (: ;
Song of the day: Osmond - Age of aquarius;
Video of the day: Masinis antžeminio aptarnavimo šokis!;Padėkos daina baksnotojams (poke'intojams) facebooke : Edward sharpe and the magnetic zeros- Carries on;
Filmas: It's all gone pete tong 7(7,25). toks nelabai įprastas biografinis kaip ir. Kai kurios idėjos gerai išreikštos
Candy of the day: Miglė;
Vakaro atradimas - Freaks on floor (nėra nuorodos, nes labai naujas atradimas);
Dienos trūkumas - Nepatirtas apkabinimas (koks nors keistas. arba netikėtas. arba neįprastas. arba nepažįstamas.);
Dienos serialas: The big band theory (kieti nerd'ai ir geekai. Patinka patinka patinka).
Dienos jausmas - Pakimimas (kažkaip netikėtai patinka. Gali taip neįprastai šnekėt lyg būtum kitas žmogus).
Foto:

P.s. Šiaip, jei skaitot ir turit kokių patarimų, klaisimų, prieštaravimų, pastebėjimų ir panašiai, SUSIMILDAMI, komentuokit! (:
p.p.s. Eina sau... koks ilgas įrašas gavos. Net nepatogu prieš jus (jus, t.y. Ryy, V, Vy, kurie tikriausiai vieninteliai iki galo paskaito), kad tiek vargti reikės. ): Bet, gera žinia ta, kad bent jau žinosiu, jog dauguma net nepradės ir kažkaip daug privačiau jausiuos (:

Love ya'all, or not.
Būkit Menininininkais ir miegokit (: