Manish Girl

Na va, būna dienų tokių kaip šiandien arba net visų savaičių, kurios prasmegimas atrodo kaip visai padori išeitis. Visą savaitę kažkur sėdžiu padebesiuose (nors savaitė dar nepraėjo) ir žiauriai žiauriai žiauriai nesiseka. Tas žodis "žiauriai" nereiškia "labai", jis būtent ir reiškia - Žiauriai. Mano nelaimių maratonas:
prasidėjo nuo to, kad antradienį 2as troleibusas nepasirodo laiku. Nepasirodo ir jo kolega - kitas antras troleibusas. Tik trečiasis jų kolega atvažiuoja savo laiku (aiškiai per vėlai) ir nutaria, kad puiku yra užgaišti dar šiek tiek laiko kamštyje;
bėda nr.2: tą patį antradienį, Grįžus namo mane pasitinka nesvetingos durys ir kad tvoja pirštan. Vis dar neįtikėtinai erzinančiai skauda.Jei esat kadanors su lauko durim prisivėrę piršta, žinot apie ką aš. O piršto vardas - dešinysis rodomasis. Tai reiškia, kad viską, ką rašau darau su didelelės ištvermės pagalba;
Bėda nr 3. Grįžtu namo po aviacijos egzamino ir kaip tyčia senos išsiardžiusios grindys mane kibina.ir  taip kibina, kad teškiuosi visu ūgiu ant grindų nusibrozdindama kelį ir susižeisdama ranka. Bėda pataisoma, jau dabar nebeskauda, bet spėju, bus mėlynė.
Bėda nr.4, kurią dar galima pavadinti kulminacija! arba kaip M padeginėjo namus. Žodžiu, įpilu aliejaus į tokį metalinį puodą, nes jis mažas ir tinka kyjavo kotletams šildyti (kurių šiaip ar taip, matyt nebešildysiu, nebent pjaustytus ir plačioje keptuvėje su mažai mažai mažai aliejaus), uždengiu dangtį. palaukiu, kol aliejus įkais, primažinu ugnį. dar palaukiu keletą sekundžių, atidarau dangtį ir pyyyyyykšt didžiulė ugnis visam puode. Šiaip gal ir nieko atrodo tos liepsnos kokioje profesonalioje virtuvėje su pilvotais dėdėm, kurie nešioja tokias baltas kepuraites ir yra vadinami šefais, bet turiu pasakyti, kad prie mano sovietinio butuko aplinkos, kur pilna medžio ir, o ką jau kalbėti apie mane, kuri nedrįsta įsigyti pati sau prijuostės (vis dar mąstau, kad gal kas padovanos ir padovanos puodukų. Ir ir ir ne, nenoriu to Kalėdom!),visiškai neatrodo patraukliai ir netgi priešingai - kažkaip ypač gąsdinančiai. Tai stoviu aš, kyla pirma neracionali mintis įsipilti vandens ir (turbūt manot, kad jau radot kur čia šuo pakastas (arba kur čia šuo sudegė), bet klystat!) nieko nedarau įsipylus. stoviu ir žiūriu kaip dega. nes taigi ant degančio aliejaus vanduo kaip uždegtas degtukas ir dujos - super kūl padegimo būdas (: . Taigi dar kelios sekundės šoko ir siaubo, dar ima kažkur skambėti daina "We don't need no water let the mother ... burn" ir suprantu, kad ta Motherfcuker yra aliejus. tikras grynas aliejus, kuriam vanduo ne draugas. Tada būūūūm dar milžininkesnė liepsa su visiškai jau įsiliepsnojusiu puodu, kuris svyla ir sparčiai leidžia dūmus. kaip koks traukinys, tik ne taip nuotaikingai. Dabar, aišku, kai pasakoju, jums gal ir juokinga, bet prisipažinsiu buvau tikrai persigandus, balta kaip servetėlės kūdykių užpakaliukams ir šiek tiek raudona, nes aš karšta moteris (na ir šiaip, žinot, dega ten viskas, karšta). Ir iš tikrųjų buvo tas momentas - jis visada būna- kai pagalvoji, kad dabar tai jau viskas. Reikia bėgti ir šauktis pagalbos, supranti, kad iš tiesų gali nukentėti ir jauti tą tikrą tikrą šoko būseną, kai nei galvoji, kas bus, nei negalvoji (kažkas tarpiško). Ir va taip po to būm atsiranda kitas būm, kai kažkokie svylėsiai išsitėškia ant grindų, aš vos spėju pasitraukti, kažką lyg ir surėkiu (nepernelyg garsiai, nes kažkaip nepatogu kaimynus gąsdinti, dar atlėks padeginėti daugiau ), užsiėmu už burnos (nes taip daro filmuose žmonės) ir ... kas ir ? kas ir? ir viskas. baigiasi. aprūkata lubos, spintelės, namuose pilna dūmų, nespėju atidarinėti visų langų.( Ai ties, ugnis užgeso. Pavirto puodas, gal nebesilietė su aliejum ar pan ir prisnūdo. kažkaip. nežinau kaip. nelabai turėjau laiko nagrinėti, kas ir kodėl.) Tada pasiimu šepetį ir kaip kokia švaromanė (kaip, manau, paselgtų Monika iš "Friends" serialo) viską valau. Kažkaip apsiraminu ir  išvykstu į skraidybą;
Bėda nr 5- arba atomazga. Štai va išsiruošiu į Agai, išeinu, įlipu į antrą trulį su savo mintimis, už ką man tas gaisras ir ką jis reiškia, tada išlipu, nes turėjau įlipti į 4tąjį troleibusą. nuvažiuoju iki operos, kad persėsčiau į 2-ą autobusą ir... nei kiek nekeista, bet turiu laukti 20min vėluojančio buso visokiame šaltyje. Kodėl nekeista? todėl, kad po visų kulminacijų būna labai kontrastinga atomazga. O kas gali būti geresnė atomazga gaisrui jei ne stingdantis šaltis?m?

Tad štai, dabar kramtau bon pari saldainius (tik gaila, kad jie taip greitai baigiasi), apsidovanoju save,kad tiek sugebėjau iškęsti. Gerai parašiau aš tą istorijos egzaminą (9), ir visai džiaugiuosi, kad nesidariau špargalkės (paruoštuko?). 1/4 atkentėta. Liko fizikos kolis, 6i fizikos laborų ginimai (pernelyg nenoriu, tik parašų ir 6etų. daug šešetų), skraidybos egzaminas- svarbus gana, sunkus, bet gali būt, kad naudosimės bendrom jėgom visa grupė. Canon I really CAN.

Beje, aš visai labai labai noriu kokį eksperimentą atlikti.Su žmonių reakcijom į ką nors ar pan. Ir šiaip ką nors TOKIO iš savo tikslų/svajonių/darbų sąrašo. Pvz."mirktelti nepažįstamui akį". O dėl eksperimentų, aš nevisai dar jų sugalvojau. Bet labai noriu. Jei kas ką nors turit pasiūlyti, mielai prašau.

Šiandien vėl klausau 50's. Labai užveda, bet bijau šokti namuose. Dėl tų prakeitų grindų.
50's rekomendacijos:
Song of the day:  Muddy Waters - Manish Boy;
John Lee Hooker - Boom Boom;
Muddy Waters - Got my Mojo Workin';
 The Coasters - Framed;
Bo Diddley - who do you love;
Bo Diddley - Rock n' Roll;
Richard Penniman - Keep A Knockin;
Little Richard - Long Tall Sally;
Howlin' Wolf - Smokestack Lightnin' ;
Roy Hamilton - Don't Let Go;
Barrett Strong - Money (That's what I want);
Frankie Lymon & The Teenagers - Why Do Fools Fall In Love;
Louis Prima - When you're smiling;

ir yra daug daug kitų šaunių kūrinių, kurių jei norėsit, paprašysit (: aš mielai pasidalinsiu.
Pabaigai šaunieji The Baseballs, kurie atgaiviną rock'n'roll'ą (: The Baseballs - Umbrella - so kūl, so old school (:

Ir mėgstamiausias Pixar trumpas video : Gery's game